MATERIALS
'Giants' Mound, Swedish Graveyard, Confederates' Cernetery'. Maria Butrymówna Excavations (1897) ofBarrow Cemetery at Pakalniszki (N. Lithuania)
More details
Hide details
1
Instytut Archeologii Uniwersytetu Warszawskiego, ul. Krakowskie Przedmieście 26/28, 00-927 Warszawa
2
Lietuvos nacionalinis muziejus, Arsenalo 1 g., 2000 Vilnius
Publication date: 2007-12-31
Wiadomości Archeologiczne 2007;LIX(59):165-202
KEYWORDS
TOPICS
ABSTRACT
The National Museum of Lithuania (Vilnius) and the State Archaeological Museum (Warsaw) have in their keeping ca 200 finds from an investigation made in 1897 by Maria Butrymówna of a barrowfield at Pakalniszki (Fig. 1), N. Lithuania (now Pakalniškiai, Panevėžio raj.). Basing on the original documentation from the site and the first publications (E. Majewski 1900; A. Spicyn 1902) the authors have reconstructed the original grave assemblages from Pakalniszki. Of two cemeteries identified at Pakalniszki one was a Roman Period barrowfield of the Letto-Lithuanian Barrow Culture the other, an Early Medieval flat burial cemetery (Fig. 2). The barrows were investigated in 19th/20th c. by Roman Szwojnicki, followed by Maria Butrymówna and Ivan Abramov. Contrary to some opinion the site was never excavated by Jonas Basanavičius; his research, referred by some authors to Pakalniszki, in reality was made at the cemetery near Raginėnai. In the first half of the 20th c. the site at Pakalniszki was lost to agriculture. During four days of investigation Maria Butrymówna excavated sixteen barrows containing graves from the Early Roman Period and also the modern period. Two grave deposits were exceptionally richly furnished. Barrow no. 3–a neck-ring with trumpet terminals (Fig. 4r.s); a triangular-footed brooch similar to type Almgren100 (Fig. 4p); two temple discs with ‘key-hole’ openings (Fig. 4c–e); a set of two reel-headed pins with a spool-shaped head with a set of pendants (Fig. 4f, 11); two cruciform pendants (Fig. 4a.b); a necklace of bronze circular and copper alloy cylindrical beads (Fig. 4g–o, 12); two solid bracelets with an ‘eye’ ornament (Fig. 10e); four slender bracelets of plano-convex se ction (Fig. 10a–d); a finger-ring of coiled wire (Fig. 13a–m). Barrow no. 11: two spiral discs (Fig. 5a.b); an imported enamelled brooch (Fig. 5c.d); a triangular-footed brooch similar to type Almgren 100 (Fig. 5f); bronze cylinders (Fig. 12); 20 crescentic ‘lunula’ pendants from a head ornament (Fig. 5g); a necklace of glass beads, bronze cylinders and openwork pendant (Fig. 5e, 6b–al, 12); sheet bronze appliqués (Fig. 6:a); two pins with a spool-shaped head with a full set of pendants (Fig. 7, 11); two solid ‘eye’ bracelets (Fig. 10e); two slender bracelets of plano-convex section (Fig. 10a–d); four finger-rings of coiled wire (Fig. 13a–m). Next to these two rich assemblages another neck-ring with trumpet terminals was recovered in barrow no. 15 (Fig. 9). Spiral discs are a form characteristic for Letto-Lithuanian Barrow Culture although their distribution in the southern part of the range of this archaeological unit is still poorly understood similarly as the lack of such finds in Latvia. Stylistically, spiral discs are quite uniform–nearly all are ornamented in the same way–with openwork zigzag on their perimeter or with pairs of scrolls, which only in two specimens known from the Stroked Ware Culture deposits was replaced by a series of knobs. Discs were typically worn in pairs, fastened to the headband or head-dress. The construction of the fastening differed depending on whether the ornament was worn at the right or the left temple. Spiral discs are thought to derive from discs with suspension loops known eg, from Kurmaičiai or Egliškiai. It is also possible that they developed with some stylistic inspiration from areas on the middle Volga, basin of the Vyatka and the Kama rivers, even, the foothills of the Urals. Basing on the assemblages from Sargėnai, grave 207, Paalksniai, barrow V, and a series of graves from Paragaudis (grave 2 in barrow III, grave 1 in barrow V, grave 1 in barrow XXVII) Spiral discs are placed in phase B2. Neck-rings with trumpet terminals have a broad distribution range across the eastern Baltic seaboard, from Mazury (Poland) to Finland. Most probably, they developed from Celtic ornaments. The neck-rings from Pakalniszki, are solid forms, relatively large, with ornamental terminals, classified to Michelbertas group II, characteristic chiefly for phase B2, although also noted in phase B2/C1, most frequently, in association with ‘eye’ bracelets, bracelets of plano-convex section, and eye brooches of the Prussian series. The youngest assemblage to produce a neck-ring with trumpet terminals was grave 197 at Veršvai but as the however the only such deposit it cannot serve as a basis for extending the dating of these ornaments. ‘Eye’ bracelets are a form distinctive for Letto-Lithuanian Barrow Culture, also noted in areas to the north of its range. In grave deposits they typically occur in association with neck-rings with trumpet terminals, eye brooches of the Prussian series, temple ornaments of coiled wire, and pins with a spool-shaped head, all of which places them within phase B2. Slender bracelets of plano-convex have a similar distribution range as ‘eye’ bracelets but their finds are more numerous in the northern area of the SE Baltic littoral. In grave deposits they are discovered most frequently in association with eye brooches of the main series, strongly profiled brooches, brooches similar to type Almgren 100, ‘eye’ bracelets, spiral discs, neck-rings with trumpet terminals, neck-rings with knob-shaped terminals, neck-rings with conical terminals, pins with a barrel-shaped head, and bracelets of plano-convex section; this places them in the Early Roman period, possibly, with some pieces continuing after the onset of the Late Roman Period. Pins with a spool-shaped head are a form characteristic mainly for the Letto-Lithuanian area, although they are also known from Prussian territory. Their finds are recorded in grave assemblages dated to phase B2 and B2/C1. Brooches similar to type Almgren100 enjoyed substantial popularity on Balt territory and that of the neighbouring Finno-Ugrians; they are a substantially mixed group. The finds from Pakalniszki find the only close analogy in brooch finds from Adakavas, Kėdainiai, Dauglaukis (grave 51), Skrzypy, and in specimens recovered by Massalitinov in the region of Kaunas. The form is dated quite reliably to phase B2, most probably, its younger stage. The imported brooch from Pakalniszki belongs in type Exner I.32, which corresponds to type Böhme 5:335. Sixteen similar brooches are known from Roman imperial territory and thirteen from the barbarian territory. The piece in question presumably originates from one of the Rheinish workshops. Exner I.32/Böhme 5:335 brooch finds in deposits are dated quite reliably to phase B2, however, a large number of these pieces lack context. Cruciform pendants recorded in Pakalniszki are quite unique. Their only analogies are pendants with five knobs but these are few and lack context to be dated more closely. Pendants with knobs are reminiscent of ‘Akmeniai’ pendants, inspired in their development by forms noted in Wielbark Culture, but have an earlier dating. Another unique piece is the openwork pendant which resembles to some extent pendants known from northern Latvia and Estonia in which area they are known from contexts dated to the Late Roman Period. The last on the list of non-typical forms from Pakalniszki are the ‘lunula’ pendants. They are an ornament typical for SE Baltic coast, but the specimens from Pakalniszki–solid metal, without openwork ornament or knobs on their terminals–are exceptional and have no direct analogies. The necklace beads from barrow 11 are type Tempelmann-Mączyńska 6, 8, 12, 91, 98, 99, 223, 287, 291 and 387, forms distinctive for Balt and Wielbark Culture environment. Finger-rings of coiled wire, bronze sheet appliqués, sheet bronze and wire cylinders are quite common forms. The Maria Butrymówna collection held by the National Museum of Lithuania includes a series of medieval finds (Fig. 3, 8, 13n–u, 14). It is not certain whether all of them were discovered at Pakalniszki, a part could originate from other sites. The set includes fragments of iron knives, a circular fire iron, and a leather fragment, a silver temple ring with an openwork bead, a bronze openwork bead, and a bronze key. The surviving documentation supports the validity of the reconstructed assemblages from Pakalniszki. Basing on the presence of unique forms which, at the same time, have a good diagnostic value, the chronology of the two grave deposits may be defined as the younger stage of phase B2, possibly, but less likely, the onset of phase B2/C1. Some of the finds from Pakalniszki testify to long-distance exchange with Roman Empire and with Finno-Ugrians.
REFERENCES (126)
1.
Akavickas, R., Archeologas Jonas Basanavičius, Baltų Archeologija 1 (4), 1995, s. 22–24.
2.
Alseikaitė-Gimbutienė, M., Die Bestattung in Litauen in der vorgeschichtlichen Zeit, Tübingen, 1946.
3.
Andrzejowski, J., Strongly profiled brooches with triangular foot in the Roman provinces and in Barbaricum, [w:] K. Godłowski, R. Madyda-Legutko (red.), Probleme der Relativen und Absoluten Chronologie ab Latènezeit bis zum Frühmittelalter. Materialien des III. Internationalen Symposiums: Grundprobleme der frühgeschichtlichen Entwicklung im nördlichen Mitteldonaugebiet, Kraków-Karniowice 3.–7. Dezember 1990, Kraków, 1992, s. 111–120.
4.
Aspelin, J. R., Antiquités du Nord Finno-Ougrien. V. L’Age du Fer. Antiquités des Provinces Baltiques. Supplément–Période ancienne de l’âge du fer en Lithuanie et en Pologne, Helsingfors-St. Pétersbourg-Paris, 1884.
5.
Atgāzis, M., Vidējais dzelzs laikmets 400.–800.g., [w:] Ē. Mugurēvičs, A. Vasks (red.), Latvijas senākā vestūre 9.g.t. pr. Kr.–1200 g., Rīga, 2001, s. 222–289.
6.
Balodis, F., Salenieku senkapi, Latvijas Saule 45, 1926, s. 487–494.
7.
Banytė-Rowell, R., Romėnų įtakos ir baltų kultūrų klestėjimo laikotarpis, [w:] G. Zabiela (red.), Lietuvos istorija. Geležies amžius, t. II, Vilnius, 2007, s. 25–172.
8.
Basanavičius, J., Autobiografija. Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija. 1851–1922 m., Lietuvių Tauta V, 1935, s. 7–195.
9.
Beckmann, B., Die baltische Metallnadeln der römischen Kaiserzeit, Saalburg Jahrbuch XXVI, 1969, s. 107–119.
10.
Beckmann, Ch., Metallfingerringe der römischen Kaiserzeit in freien Germanien, Saalburg Jahrbuch XXVI, 1969, s. 5–106.
11.
Bezzenberger, A., Das Gräberfeld bei Schernen (Kr. Memel), Prussia 17, 1892, s. 141–168.
12.
Biegel, G., Jaskanis, J. (red.), Die Balten. Die nördlichen Nachbarn der Slawen, Freiburg, 1987.
13.
Bitner-Wróblewska, A., Archiwum Feliksa Jakobsona w Rydze – nieoczekiwana szansa dla archeologii bałtyjskiej, [w:] M. J. Hoffmann, J. Sobieraj (red.), Archeologia ziem pruskich. Nieznane zbiory i materiały archiwalne, Ostróda – 15–17 X 1998, Olsztyn, 1999, s. 203–212.
14.
Bitner-Wróblewska, A., Netta. A Balt Cemetery in Northeastern Poland, Monumenta Archaeologica Babarica XII, Warszawa, 2007.
15.
Bliujienė, A., Iš baltų amatininkystės istorijos: baltiški Berlock kabučiai, Archaeologia Lituana 6, 2005, s. 112–130.
16.
Blumbergs, Z., Bronzebuckelchen als Trachtzier. Zu den Kontakten Gotlands mit dem Kontinent in der Älteren Römischen Eisenzeit, Theses and Papers in North-European Archaeology 12, Stockholm, 1982.
17.
Böhme, A., Die Fibeln der Kastelle Saalburg und Zugmantel, Saalburg Jahrbuch XXIX, 1972, s. 5–112.
18.
Boroffka, N., Prishchepa, B. A., A bronze hoard from Uzlissia, Ukraine, Dacia NS XLVI–XLVII, 2002–2003, s. 173–184.
19.
Butrymówna, M., Kurhany w Niewieżnikach w pow. Poniewieskim, Światowit II, 1902, s. 148–150.
20.
Czarnecka, K., Zapinka brązowa zdobiona emalią z cmentarzyska kultury przeworskiej w Oblinie, woj. siedleckie, [w:] J. Kolendo (red.), Nowe znaleziska importów rzymskich z ziem Polski I, Corpus der römischen Funde im europäischen Barbaricum, Polen, Supplement t. 1, Warszawa, 1998, s. 83-86.
21.
Dakanis, B., Bandomieji kasinėjimai Kelmės rajone 1974 metais, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais, 1978, s. 94–98.
22.
Dubnin, A. F., Ŝerbinskoe gorodiŝe, [w:] N. I. Sergievskaâ (red.), D’âkovskaâ kul’tura, Moskva, 1974, s. 198–254.
23.
Edgren, T., Uusia rautakauden löytöjä Nousiaisten Palosta, Suomen Museo LXIX, 1962, s. 74–83.
24.
Engel, C., Die kaiserzeitliche Kulturgruppen zwischen Weichsel und finnischen Meerbusen und ihr Verhältnis zueinander, Prussia 30, 1933, s. 261–286.
25.
Exner, K., Die provinzialrömischen Emailfibeln der Rheinlande, Bericht der Römisch-Germanischen Kommission 29, 1940, s. 31–121.
26.
Gaerte, W., Urgeschichte Ostpreußens, Königsberg, 1929.
27.
Gening, V. F., Istoriâ naseleniâ Udmurtskogo Prikam’â v P’ânoborskû epochu, čast’ I: Čegandinskaâ kul’tura (III v. do n.è.–II v. n.è.), Trudy Udmurtskoj arheologičeskoj èkspedicii, 4 (=Voprosy Arheologii Urala 10), Sverdlovsk/Iževsk, 1970.
28.
Gening, V. F., Ètničeskaâ istoriâ Zapadnogo Priural’â na rubeže našej èry. P’ânoborskaâ epoha III v. do n.è.–II v. n.è., Moskva, 1988.
29.
Gintautaitė-Butėnienė, E., Butėnas, E., Laivių kapinynas, Lietuvos archeologija 22, s. 9–198, 2002.
30.
Godłowski, K., Materiały do poznania kultury przeworskiej na Górnym Śląsku (część II), Materiały Starożytne i Wczesnośredniowieczne IV, 1977, s. 7–237.
31.
Godłowski, K., Przemiany kulturowe i osadnicze w południowej i środkowej Polsce w młodszym okresie przedrzymskim i w okresie rzymskim, Wrocław, 1985.
32.
Godłowski, K., Szadkowska, L., Cmentarzysko z okresu rzymskiego w Tarnowie, powiat Opole, Opolski Rocznik Muzealny V/2, 1972, s. 5–246.
33.
Godłowski, K. Wichman, T., Chmielów Piaskowy. Ein Gräberfeld der Przeworsk-Kultur im Świętokrzyskie-Gebirge, Monumenta Archaeologica Barbarica VI, Kraków, 1998.
34.
Gorûnova, E. I., Ètničeskaâ istoriâ Volgo-Okskogo meždureč’â, Materialy i issledovaniâ po arheologii SSSR 94, 1961, Moskva.
35.
Graudonis, J., Agro metālu periods, [w:] Ē. Mugurēvičs, A. Vasks (red.), Latvijas senākā vestūre 9.g.t. pr. Kr.–1200 g., Rīga, 2001, s. 116–185.
36.
Griciuvienė, E., Opis stanowisk archeologicznych. Od epoki brązu do średniowiecza, [w:] Starożytności Litwy. Katalog wystawy Muzeum Narodowego Litwy z Wilna. 4.03–30.06.1994 Warszawa, Warszawa, 1994, s. 121–129.
37.
Griciuvienė, E., Tautavičius, A., Od epoki brązu do średniowiecza, [w:] Starożytności Litwy. Katalog wystawy Muzeum Narodowego Litwy z Wilna. 4.03–30.06.1994 Warszawa, Warszawa, 1994, s. 75–116.
38.
Grigalavičienė, E., Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius Lietuvoje, Vilnius, 1995.
39.
Ģinters, V., Romas imports Latvijā, Senatne un Māksla II, 1936, s. 44–61.
40.
Hirviluoto, A. L., Ett gravfynd från järnåldern på Hiisimäki i Halikko, Finskt Museum 99 (1992), 1994, s. 11–20.
41.
Jovaiša, E., Dauglaukio kapinynas, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais, 1990, s. 80–82.
42.
Juga, A., Grób 153 z cmentarzyska w Tałtach na Pojezierzu Mazurskim, [w:] W. Nowakowski, A. Szela (red.), Officina archaeologica optima. Studia ofiarowane Jerzemu Okuliczowi-Kozarynowi w siedemdziesiątą rocznicę urodzin, Światowit, Supplement Series P: Prehistory and Middle Ages VII, Warszawa, 2001, s. 109–116.
43.
Juga, A., Rollenkopfnadeln des Typs Beckmann A im westbaltischen Kulturkreis, Archaeologia Lituana 4, 2003, s. 63–81.
44.
Juga, A., Ots, M., Szymański, P., Über die Vorteile der Bildung einer „didaktischen Kollektion”. Materialien der Bogaczewo-Kultur und Olsztyn-Gruppe in Ajaloo Instituut in Tallin (Estland), [w:] A. Bursche, R. Ciołek (red.), Antyk i Barbarzyńcy. Księga dedykowana Profesorowi Jerzemu Kolendo w siedemdziesiątą rocznicę urodzin, Warszawa, 2003, s. 205–243.
45.
Juga, A., Szymański, P., Das Archiv von Martha Schmiedehelm und die Möglichkeiten seiner Ausnutzung in heutiger Vor- und Frühgeschichte, [w:] W. Nowakowski, M. Lemke (red.), Auf der Suche nach verlorenen Archäologie, Warszawa, 2003, s. 57–60.
46.
Juknevičius, P., Iš Pakalniškių kaimo senovės, Tevynė 95 (5349), 1995, s. 2.
47.
Kaczyński, M., Z problematyki kontaktów zachodnich Bałtów z prowincjami Imperium Romanum, Rocznik Białostocki XVI, 1991, s. 157–199.
48.
Kazakevičius, V., Plinkaigalio kapinynas, Lietuvos archeologija, t. 10, 1993, s. 3–181.
49.
Kivikoski, E., Die Eisenzeit in Auraflussgebiet, Suomen Muinaismuistoyhdistyksen Aikakauskirja XLIII, 1939, s. 1–268.
50.
Kolčin, B. A., Železoobrabatyvaûŝe remeslo Novgoroda Velikogo. (Produkciâ, tehnologiâ), [w:] A. V. Arcihovskij, B. A. Kolčin (red.), Trudy Novgorodskoj Arheologičeskoj Èkspedicii, t. II, Materialy i issledovaniâ po arheologii SSSR 65, 1959, s. 7–120.
51.
Kulikauskas, P., Emaliuotieji dirbiniai Lietuvoje, Vytauyto Didžiojo Kultūros Muziejaus Metraštis I, 1941, s. 43–64.
52.
Kulikauskas, P., Nemenčinės piliakalnis, Iš lietuvių kultūros istorijos I, 1958, s. 20–43.
53.
Kulikauskas, P., Kurmaičių kapinynas, [w:] A. Tautavičius (red.), Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos Pajūrio I–VII a. kapinynai, Vilnius, 1968, s. 12–56.
54.
Kulikauskas, P., Kulikauskienė, R., Tautavičius, A., Lietuvos archeologijos bruožai, Vilnius, 1961.
55.
Kulikauskas, P., Zabiela, G., Lietuvos Archeologijos istorija (iki 1945 m.), Vilnius, 1999.
56.
Kulikauskienė, R., Rimantienė, R., Lietuvių liaudies menas. Senovės Lietuvių papuošalai, t. I, 1958, Vilnius.
57.
Kuncienė, O., IX–XIII a. stiklo karoliai Lietuvoje, Lietuvos archeologija 2, 1981, s. 77–90.
58.
Laul, S., Virunuka tarandkalmed Vőru rajoonis, Eesti NSV Teaduste Akademia. Ühiskonnateadused 3, 1965, s. 317–360.
59.
Laul, S., Rauaaja kultuuri kujunemine Eesti kaguosas (500 e.Kr.–500 p.Kr.), Tallinn, 2001.
60.
Lavi, A., Ausgrabungen auf dem Tarandgräberfeld von Kõrenduse, Eesti NSV Teaduste Akademia. Ühiskonnateadused 27/1, 1978, s. 70–75.
61.
Loze, I., Graudonis, J., Apbedišanas tradicijas Latvijā pirmatnējās kopienas laikā, Archeoloģija un Etnografija IX, 1970, s. 31–59.
62.
Luchtanas, A., „Aukuro kalno” piliakalnio Kernavėje tyrinėjimai, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais, 1994, s. 50–53.
63.
Luchtanas, A., K voprosu ob isčeznovenii kul’tury štrihovannoj keramiki v bassejne Neris (gorodiŝa i seliŝa v Kârnave), Archeologia Lituana 2, 2001, s. 22–28.
64.
Łobojko, J., Starożytności krajowe. Groby olbrzymie na Żmudzi i inne zabytki starożytności tego kraju z rękopismu rossyyskiego, „Dziennik Wileński” II/6, 1823, s. 145–157.
65.
Majewski, E., Kurhany w Pakalniszkach w pow. Poniewieskim, Światowit II, 1900, s. 92–103.
66.
Makarenko, M., Zabytki przedhistoryczne guberni Kowieńskiej, Kwartalnik Litewski II, 1910, s. 103–119.
67.
Michelbertas, M., Prekybiniai ryšiai su Romos imperija, [w:] M. Michelbertas (red.), Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a., Vilnius, 1972, s. 5–125.
68.
Michelbertas, M., Pajuostės (Panevėžio raj.) pilkapių tyrinėjimai 1972 ir 1973 m., Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 m., 1974, s. 35–40.
69.
Michelbertas, M., Pažarsčio (Prienų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1975 metais, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 m., 1978, s. 61–64.
70.
Michelbertas, M., Vienragių (Plungės raj.) pilkapių tyrinėjimai 1975 metais, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 m., 1978, s. 118–122.
71.
Michelbertas, M., Vienragių pilkapyno tyrinėjimai 1977 metais, Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija XX/1, 1980, s. 110–133.
72.
Michelbertas, M., Senasis geležies amžius Lietuvoje, Vilnius, 1986.
73.
Michelbertas, M., Paragaudžio pilkapynas, Vilnius, 1997.
74.
Michelbertas, M., Tyrinėjimai Paalksniuose, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais, 1998, s. 145–150.
75.
Michelbertas, M., Corpus der römischen Funde im europäischen Barbaricum. Litauen, Vilnius, 2001.
76.
Michelbertas, M., Pajuosčio pilkapynas. Monografija, Vilnius, 2004.
77.
Michelbertas, M., Akmenių ir Perkūniškės pilkapiai. Monografija, Vilnius, 2006.
78.
Moora, H., Sena dzelzs laikmeta uzkalninu kapu izrakumi Jekabpils aprinki, Rīga, 1928.
79.
Moora, H., Die Eisenzeit in Lettland bis etwa 500 n. Chr., I Teil: Funde, Tartu, 1929.
80.
Moora, H., Die Eisenzeit in Lettland bis etwa 500 n. Chr., II Teil: Analyse, Tartu, 1938.
81.
Moora, H., Tutuli de l’âge du fer romain dans la region de la Baltique orientale, [w:] Litterarum societas Esthonica 1838–1938. Liber saecularis, Tartu, 1938, s. 447–454.
82.
Musianowicz, K., Kabłączki skoniowe–próba typologii i chronologii, Światowit XX, 1949, s. 115–232.
83.
Niezabitowski, K., Krótki spis niektórych starożytniczych zabytków, znajdujących się w zbiorach obywatela prowincyi Żmudzkiey Dionizego Paszkiewicza pisarza ziem powiatu rossieńskiego, Dziennik Wileński II/6, 1823, s. 157–161.
84.
Nowakowski, W., Kultura bogaczewska na Pojezierzu Mazurskim od schyłku późnego okresu przedrzymskiego do starszej fazy późnego okresu wpływów rzymskich. Próba analizy chronologiczno-kulturowej, m-pis rozprawy doktorskiej w Instytucie Archeologii Uniwersytetu Warszawskiego, 1982.
85.
Nowakowski, W., Od Galindai do Galinditae. Z badań nad pradziejami bałtyjskiego ludu z Pojezierza Mazurskiego, Barbaricum 4, Warszawa, 1995, s. 5–126.
86.
Nowakowski, W., Das Samland in der römischen Kaiserzeit und seine Verbindungen mit dem römischen Reich und der barbarischen Welt, Marburg-Warszawa, 1996.
87.
Nowakowski, W., Die Funde der Römische Kaiserzeit und der Völkerwanderungszeit in Masuren, Museum für Vor- und Frühgeschichte, Staatliche Museen zu Berlin, Bestandskataloge 6, Berlin, 1998.
88.
Nowakowski, W., Dziwne losy kilku litewskich zapinek, [w:] K. Szymczak, M. Przeździecki (red.), In memoriam Valdemari Chmielewski. Księga poświęcona pamięci profesora Waldemara Chmielewskiego, Warszawa, 2006, s. 191–204.
89.
Nylén, E., Die älteste Goldschmiedekunst der nordischen Eisenzeit und ihr Ursprung, Jahrbuch des Römisch-Germanischen Zentralmuseums Mainz 15 (1968), 1970, s. 75–94.
90.
Nylén, E., Der Norden und die Verbindungen mit dem thrakisch-dakischem Raum, [w:] Studia Gotica. Die eisenzeitlichen Verbindungen zwischen Schweden und Südosteuropa. Vorträge beim Gotensymposion im Statens Historiska Museum Stockholm 1970 (red. U. E. Hagberg), Kungl. Vitterhets Historie och Antikvitets Akademien Handlingar, Antikvariska serien 25, Stockholm, 1972, s. 180–195.
91.
Nylén, E., The Havor Hoard and the Gold Neckring, [w:] E. Nylén, U. Lund Hansen, P. Manneke, The Havor Hoard. The Gold –the Bronzes–the Fort, Kungl. Vitterhets Historie och Antikvitets Akademien Handlingar, Antikvariska serien 46, Stockholm, 2005, s. 11–52.
92.
Okulicz, J., Cmentarzysko z okresu rzymskiego odkryte w miejscowości Bogaczewo, na przysiółku Kula, pow. Giżycko, Rocznik Olsztyński I, 1958, s. 47–116.
93.
Okulicz, J., Pradzieje ziem pruskich od późnego paleolitu do VII w. n.e., Wrocław, 1973.
94.
Paegle, Ed., Dažas dienas Vilnā, Latvijas Saule 53/54, 1927, s. 591.
95.
Piotrowski, M., Szela, A., Pogranicze trzech światów – cmentarzysko kultury przeworskiej w Dzierzgowie, na północnym Mazowszu, [w:] W. Nowakowski, A. Szela (red.), Officina archaeologica optima. Studia ofiarowane Jerzemu Okuliczowi-Kozarynowi w siedemdziesiątą rocznicę urodzin, Światowit, Supplement Series P: Prehistory and Middle Ages VII, Warszawa, 2001, s. 165–173.
96.
Pokrovskìj, F. V., Arheologičeskaâ karta Kovenskoj gubernìi, Vil’na, 1899.
97.
Puzinas, J., Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys (1918–1938 m. Lietuvos proistorinių, tyrinėjimų apžvalga), [w:] Senovė. Istorijos Skyriaus Darbai, t. IV (red. L. Karsavinas), Kaunas, 1938, s. 173–301.
98.
Puzinas, J., Pakalniškiai, [w:] Lietuvių enciklopedija, t. 21, Boston, 1960, s. 365.
99.
Sawicka, L., Lithuanian spiral disks from the Polish perspective, Archaeologia Lituana 7, 2006, s. 31–42.
100.
Sedov, V. V., Vostočnye slavâne v VI–XIII vv., Arheologiâ SSSR, Moskva, 1982.
101.
Siminiškytė, A., Roman Period Metal Half-moon Shaped Pendants with Knobs in Eastern Baltic Region, Archaeologia Baltica 5, 2002, s. 95–122.
102.
Smirnov, A. P., Mogil’niki p’ânoborskoj kul’tury, Kratkie soobŝeniâ Instituta istorii material’noj kul’tury 25, 1949, s. 22–32.
103.
Smirnov, A. P., Železnyj vek čuvašskogo Povolž’â, Materialy i issledovaniâ po arheologii SSSR 95, 1961, Moskva.
104.
Spicyn, A. A., Kurgany bliz” d. Pakal’nišek”, Kovenskoj gubernìi, Izvestìâ Imperatorskoj Arheologičeskoj Kommissìi 2, S.-Peterburg, 1902, s. 95–98.
105.
Stepiņš, P., Senkapi „Liepu kalnā” Rubas pag. Rūsišos-Debešos, Jelgavas apr., Senatne un Māksla 1939/1, 1939, s. 45–63.
106.
Stepiņš, P., Senkapi Īles mežā, Archeoloģija un etnogrāfija XI, 1974, s. 111–120.
107.
Steponaitis, V., Senasis geležies amžius. Sritiniai skirtumai I–IV a., [w:] E. Griciuvienė (red.), Lietuvos proistorė. Archeologijos ekspozicijos vadovas, Vilnius, 2000, s. 66–71.
108.
Strazdas, A., Geležies amžiaus paminklų žvalgomieji tyrinėjimai 1996 ir 1997 metais, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais, 1998, s. 207–209.
109.
Szymański, P., Mikroregion osadniczy z okresu wpływów rzymskich w rejonie jeziora Salęt na Pojezierzu Mazurskim, Światowit, Supplement Series P: Prehistory and Middle Ages X, Warszawa, 2005.
110.
Šimėnas, V., Barzūnų kapinynas, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais, 2002, s. 103–105.
111.
Štyhov, G., Kul’tura rannich dlinnych kurganov V–VII vv. v Belarusi, Lietuvos archeologija 18, 1999, s. 25–36.
112.
Tautavičûs, A. Z., Baltskie plemena na territorii Litvy v I tysâčel. n.è., [w:] Iz drevnejšej istorii baltskih narodov (po dannym arheologii i antropologii), Riga, 1980, s. 80–88.
113.
Tempelmann-Mączyńska, M., Die Perlen der römischen Kaiserzeit und der frühen Phase der Völkerwanderungszeit im mitteleuropäischen Barbaricum, Römisch-Germanische Forschungen 43, Mainz, 1985.
114.
Urbanavičienė, S., Ažugirių kapinynas, Lietuvos archeologija 11, 1995, s. 152–168.
115.
Urbanavičienė, S., Diktarų kapinynas, Lietuvos archeologija t. 11, 1995, s. 169–206.
116.
Urbanavičius, V., Jonelaičiu (Šiaulių raj.) švedkapis, Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais, 1974, s. 57–58.
117.
Vaitkevičius, V., Pilviškių pilkapynas, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais, 2002, s. 81–83.
118.
Vaitkunskienė, L., Sidabras senovės Lietuvoje, Vilnius, 1981.
119.
Varnas, A., Vaitiekūnų (Radviliškio raj.) senkapio tyrinėjimai 1977 metais, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976 ir 1977 metais, 1978, s. 136–141.
120.
Varnas, A., Stragnų plokštinis kapinynas, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais, 1986, s. 80–82.
121.
Varnas, A., Tulpiakiemio senkapiai, Lietuvos archeologija 11, 1995, s. 244–289.
122.
Vasks, A., Agrais dzelzs laikmets 1.–400. g., [w:] Ē. Mugurēvičs, A. Vasks (red.), Latvijas senākā vestūre 9. g.t. pr. Kr.–1200 g., Rīga, 2001, s. 186–231.
123.
Vaškevičiūtė, I., IV–XI a. įvijiniai apgalviai, Lietuvos archeologija 8, 1992, s. 128–135.
124.
Volkaitė-Kulikauskienė, R., Senovės Lietuvių moterų galvos danga ir jos papuošalai, „Iš lietuvių kultūros istorijos” II, 1959, s. 30–53.
125.
Volkaitė-Kulikauskienė, R., Senovės Lietuvių drabužiai ir jų papuošalai (I–XVI a.), Vilnius, 1997.
126.
Zabiela, G., Bečių senkapis, Lietuvos archeologija 11, 1995, s. 330–381.